Tragikomedija “Kai žmonės vaidino Dievą!..”
Vienos mergaitės istorija pagal F. Goodrich, A. Hacketto ir V. Kesselmano pjesę „Anos Frank dienoraštis“. Istorija žmogiškumui ir meilei atminti.
režisieriai – Alicia Gian (JAV)/Marius Mačiulis
scenografas – Virgis Malčius
kostiumų dailininkė – Indrė Budreckytė
iš anglų kalbos vertė Marius Mačiulis
garso režisierė – Deimantė Ponelytė
šviesa – Gabrielius Varnauskas/Maksim Semionov
trukmė – 150 min. (su pertrauka)
Vaidina:
Ana Frank – Sima Tarvydaitė/ Giedrė Kederytė
Otto Frankas – Ridas Jasiulionis
Edita Frank – Vaiva Markelytė
Margo – Indrė Jaraitė/ Marta Lipčienė
Petronela van Dan – Žana Jablonskytė
Hermanas van Danas – Tadas Gudaitis
Pėteris – Paulius Valaskevičius/ Benadas Arkauskas
Diuselis – Julius Žalakevičius/ Jonas Braškys
Mipė – Renata Kutinaitė/ Dovilė Karaliūtė – Barkauskienė
„Kai žmonės vaidino Dievą!..” – sukrečianti žydų genocido istorijos dalelė, patirta ir įamžinta trylikametės mergaitės. Tačiau tai pasakojimas pirmiausia apie paprasčiausios gyvenimo kasdienybės ilgesį visuotinės baimės fone. Apie viltį, meilę ir mirtį. Apie siaubą ir skausmą, kurį karo metais teko išgyventi įvairių tautų žmonėms. A. Frank istorija – ypatinga, kartu ir viena iš daugybės.
1942-iais Ana savo dienoraštyje rašė: „Man atrodo, kad trylikametės mergaitės pamąstymai bus niekam neįdomūs.“ Ji klydo. Jaunos žydaitės dienoraštis, rašytas Antrojo pasaulinio karo metais, buvo išverstas į 60 skirtingų kalbų, pagal jį sukurta keletas kino filmų, statomi spektakliai.
XX amžiuje naciai taip įsijautė į dievų vaidmenį, kad jie nusprendė, jog vieni žmonės gali gyventi, o kiti – turi mirti, ir šį dievišką planą uoliai vykdė. A. Frank ir dar septyni „neverti gyventi“ žydai dvejus metus slapstėsi palėpėje įrengtoje slėptuvėje Amsterdame. Vaidinusieji dievus juos surado likus mėnesiui iki išvadavimo…
premjera – 2011 m. spalio 21 d.