„Satisfakcija“

„Satisfakcija“

Jevgenijus Griškovecas

SATISFAKCIJA

Režisierius – Šarūnas Puidokas
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Giedrė Budreckytė
Kompozitorė – Deimantė Ponelytė
Vaidina: Aleksas Kazanavičius, Šarūnas Puidokas, Paulius Valaskevičius, Zigmantas V. Baranauskas, Aidas Barkauskas, Ridas Jasiulionis, Indrė Jaraitė, Vaiva Markelytė.

N-18
Premjera 2018 vasario 22 d.

Garsus Nacionalinio dramos teatro aktorius Šarūnas Puidokas režisūroje debiutuoja intriguojančiu spektakliu „Satisfakcija“. Pagal Jevgenijaus Griškoveco scenarijų sukurtos „Satisfakcijos“ premjera Vilniaus Kameriniame teatre pristatoma vasario 22 ir 23 dienomis. Spektaklio kūrybinė komanda yra įsitikinusi – šiuo metu būtina kurti teatrą, spektaklius prisodrintus mūsų juokingos ir tragiškos dabarties ir net kasdienių smulkmenų. Geriausių draugų konfliktas, chroniškas neišsimiegojimas arba gyvenimas tik darbu, net sudaužytas raugintų agurkų stiklainis – šios smulkmenos talentingų teatro menininkų rankose tampa pretekstu apibendrinti mūsų amžininkų gyvenimą, verčia žiūrovus suklusti ir giliai susimąstyti, išgyventi akistatą, satisfakciją su savo kasdiene būtimi. Būtent toks teatras yra geriausia terapija dabarties žmogui, dūstančiam nuo kasdienės rutinos. Todėl „Satisfakcija“ taps savotišku veidrodžiu, priversiančiu įsižiūrėti į savo akis ir suvokti, kad gyvenimas nėra beprasmis ir jį tikrai reikia pamilti.

Premjeriniame Vilniaus Kamerinio teatro spektaklyje „Satisfakcija“ pagrindinius, dviejų rimtų, dėl mylimos moters savotiškoje dvikovoje iki galutinio taško kovojančių verslininkų Sašos ir Dimos vaidmenis kuria Šarūnas Puidokas ir Aleksas Kazanavičius. Pagrindinis „Satisfakcijos“ herojus Saša – rimtas verslininkas ir įtakingas savo mieste žmogus po įtemtos darbo dienos pasikviečia savo draugą ir padėjėją Dimą į restoraną. Didelei Dimos nuostabai čia jų nelaukia nei verslo partneriai, nei draugai – jie prie stalo susitinka dviese, akis į akį. Du vyrai, komplikuoti jausmai vieno iš jų žmonai, įžeista garbė, išduota draugystė ir galimybė sulaukti satisfakcijos pačioje keisčiausioje alkodvikovoje. „Mūsų karta gyvena pagal taisykles, taviškė – bando gyventi pagal įstatymus“ – tokią išvadą apie dešimčia metų jaunesnę savo geriausio draugo kartą finale suformuluoja pagrindinis „Satisfakcijos“ herojus Saša.

Fenomenalusis autorius, kultinė Rusijos teatro figūra Jevgenijus Griškovecas parašė scenarijų ir pats sukūrė pagrindinį vaidmenį 2010 metų filme „Satisfakcija“. Didelį populiarumą žiūrovų tarpe pelniusį filmą kritikai praminė „vyriška melodrama“. Šiuo metu intensyviai tarptautiniuose festivaliuose gastroliuojantis J.Griškovecas į savo kūrybinius planus įtraukė ir apsilankymą Vilniaus Kamerinio teatro premjeroje „Satisfakcija“. Scenarijaus autoriui nuoširdžiai smalsu kaip lietuviškoje scenoje pavyks suvaldyti jo gilių, originalių, humoro nestokojančių kūrybinių minčių cunamį ir įkūnyti autentišką naivaus ir harmoningo teatro viziją.

Spektaklio pavadinimo „Satisfakcija“ reikšmė kildinama iš lotynų kalbos žodžio satisfactio, reiškiančio atsilyginimą arba atsiteisimą už garbės ir orumo įžeidimą dvikovoje. „Žmogus turėtų vadovautis draugystės bei atsakomybės kriterijais. Tačiau mes gyvename pasaulyje, kur sąvoka „teisingumas“ iškraipyta, todėl veikėjai mėgina susikurti ir įvykdyti „teisingumą“ patys“, – išduoda spektaklio mintį režisierius Šarūnas Puidokas.

Jevgenijus Griškovecas (g. 1967) 1994 m. baigė Kemerovo (Rusija) universiteto filologijos fakultetą, 1990-aisiais įkūrė nepriklausomą teatrą „Ložė“, kuriame pastatė devynis spektaklius. 1998 metais išvyko gyventi į Kaliningradą, o tais pačiais metais Maskvos žiūrovams pristatė pirmąjį savo monospektaklį „Kaip aš suvalgiau šunį“. Po kurio laiko buvo sukurti kiti spektakliai – „Tuo pat metu“, „Žiema“, „Rusų keliautojo užrašai“, „Planeta“, „Drednautai“, „Apgultis“, „Dėdė Otas serga“, „Namai“, „+1“, „Atsisveikinimas su popieriumi“, „Širdies šnabždesys“.

Rusijoje bilietus į šio dramaturgo, muzikanto ir aktoriaus spektaklius išperka akimoju – J.Griškovecas vadinamas kultine Rusijos teatro figūra. Graibstomos jo knygos, įrašai, jis pats dažnai dalyvauja tarptautiniuose teatro festivaliuose. Jo kūryba pažįstama ir Lietuvoje, kur dramaturgas ir režisierius taip pat yra viešėjęs.

„Man nepatinka žodis „išpažintis“, esu prieš tokį požiūrį į save. Iš tiesų nemanau, kad tai, ką darau, yra stiprios valios apraiška. Daug kas sako, jog tai drąsu ir taip toliau, kad tai tik sąžiningas ir tiesus kelias. Niekas, išskyrus šiandieną, manęs nedomina. Ir kol turiu jėgų – nors jos ir nėra amžinos – visada mylėsiu tą laiką ir tą meninę erdvę, kurioje gyvenu“, – sako J. Griškovecas.