PREMJERA | SATISFAKCIJA

Jevgenijus Griškovecas

SATISFAKCIJA

Režisierius – Šarūnas Puidokas
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Giedrė Budreckytė
Kompozitorė – Deimantė Ponelytė
Vaidina: Aleksas Kazanavičius, Šarūnas Puidokas, Paulius Valaskevičius, Zigmantas V. Baranauskas, Aidas Barkauskas, Ridas Jasiulionis, Indrė Jaraitė, Vaiva Markelytė.

N-18
Premjera 2018 vasario 22 d.

Garsus Nacionalinio dramos teatro aktorius Šarūnas Puidokas režisūroje debiutuoja intriguojančiu spektakliu „Satisfakcija“. Pagal Jevgenijaus Griškoveco scenarijų sukurtos „Satisfakcijos“ premjera Vilniaus Kameriniame teatre pristatoma vasario 22 ir 23 dienomis. Spektaklio kūrybinė komanda yra įsitikinusi – šiuo metu būtina kurti teatrą, spektaklius prisodrintus mūsų juokingos ir tragiškos dabarties ir net kasdienių smulkmenų. Geriausių draugų konfliktas, chroniškas neišsimiegojimas arba gyvenimas tik darbu, net sudaužytas raugintų agurkų stiklainis – šios smulkmenos talentingų teatro menininkų rankose tampa pretekstu apibendrinti mūsų amžininkų gyvenimą, verčia žiūrovus suklusti ir giliai susimąstyti, išgyventi akistatą, satisfakciją su savo kasdiene būtimi. Būtent toks teatras yra geriausia terapija dabarties žmogui, dūstančiam nuo kasdienės rutinos. Todėl „Satisfakcija“ taps savotišku veidrodžiu, priversiančiu įsižiūrėti į savo akis ir suvokti, kad gyvenimas nėra beprasmis ir jį tikrai reikia pamilti.

Premjeriniame Vilniaus Kamerinio teatro spektaklyje „Satisfakcija“ pagrindinius, dviejų rimtų, dėl mylimos moters savotiškoje dvikovoje iki galutinio taško kovojančių verslininkų Sašos ir Dimos vaidmenis kuria Šarūnas Puidokas ir Aleksas Kazanavičius. Pagrindinis „Satisfakcijos“ herojus Saša – rimtas verslininkas ir įtakingas savo mieste žmogus po įtemtos darbo dienos pasikviečia savo draugą ir padėjėją Dimą į restoraną. Didelei Dimos nuostabai čia jų nelaukia nei verslo partneriai, nei draugai – jie prie stalo susitinka dviese, akis į akį. Du vyrai, komplikuoti jausmai vieno iš jų žmonai, įžeista garbė, išduota draugystė ir galimybė sulaukti satisfakcijos pačioje keisčiausioje alkodvikovoje. „Mūsų karta gyvena pagal taisykles, taviškė – bando gyventi pagal įstatymus“ – tokią išvadą apie dešimčia metų jaunesnę savo geriausio draugo kartą finale suformuluoja pagrindinis „Satisfakcijos“ herojus Saša.

Fenomenalusis autorius, kultinė Rusijos teatro figūra Jevgenijus Griškovecas parašė scenarijų ir pats sukūrė pagrindinį vaidmenį 2010 metų filme „Satisfakcija“. Didelį populiarumą žiūrovų tarpe pelniusį filmą kritikai praminė „vyriška melodrama“. Šiuo metu intensyviai tarptautiniuose festivaliuose gastroliuojantis J.Griškovecas į savo kūrybinius planus įtraukė ir apsilankymą Vilniaus Kamerinio teatro premjeroje „Satisfakcija“. Scenarijaus autoriui nuoširdžiai smalsu kaip lietuviškoje scenoje pavyks suvaldyti jo gilių, originalių, humoro nestokojančių kūrybinių minčių cunamį ir įkūnyti autentišką naivaus ir harmoningo teatro viziją.

Spektaklio pavadinimo „Satisfakcija“ reikšmė kildinama iš lotynų kalbos žodžio satisfactio, reiškiančio atsilyginimą arba atsiteisimą už garbės ir orumo įžeidimą dvikovoje. „Žmogus turėtų vadovautis draugystės bei atsakomybės kriterijais. Tačiau mes gyvename pasaulyje, kur sąvoka „teisingumas“ iškraipyta, todėl veikėjai mėgina susikurti ir įvykdyti „teisingumą“ patys“, - išduoda spektaklio mintį režisierius Šarūnas Puidokas.

Jevgenijus Griškovecas (g. 1967) 1994 m. baigė Kemerovo (Rusija) universiteto filologijos fakultetą, 1990-aisiais įkūrė nepriklausomą teatrą „Ložė“, kuriame pastatė devynis spektaklius. 1998 metais išvyko gyventi į Kaliningradą, o tais pačiais metais Maskvos žiūrovams pristatė pirmąjį savo monospektaklį „Kaip aš suvalgiau šunį“. Po kurio laiko buvo sukurti kiti spektakliai - „Tuo pat metu“, „Žiema“, „Rusų keliautojo užrašai“, „Planeta“, „Drednautai“, „Apgultis“, „Dėdė Otas serga“, „Namai“, „+1“, „Atsisveikinimas su popieriumi“, „Širdies šnabždesys“.

Rusijoje bilietus į šio dramaturgo, muzikanto ir aktoriaus spektaklius išperka akimoju – J.Griškovecas vadinamas kultine Rusijos teatro figūra. Graibstomos jo knygos, įrašai, jis pats dažnai dalyvauja tarptautiniuose teatro festivaliuose. Jo kūryba pažįstama ir Lietuvoje, kur dramaturgas ir režisierius taip pat yra viešėjęs.

„Man nepatinka žodis „išpažintis“, esu prieš tokį požiūrį į save. Iš tiesų nemanau, kad tai, ką darau, yra stiprios valios apraiška. Daug kas sako, jog tai drąsu ir taip toliau, kad tai tik sąžiningas ir tiesus kelias. Niekas, išskyrus šiandieną, manęs nedomina. Ir kol turiu jėgų - nors jos ir nėra amžinos - visada mylėsiu tą laiką ir tą meninę erdvę, kurioje gyvenu“, - sako J. Griškovecas.

muzikinė komedija „Angliškas detektyvas“

R. Cicėno muzikinė komedija „Angliškas detektyvas“

režisierius - Ramūnas Cicėnas
pjesės autorius - Ramūnas Cicėnas
kostiumų dailininkė - Goda Pele
scenografė - Vita Eidimtaitė
dainų tekstų autorė - Rimantė Valiukaitė
šviesų operatorius - Maksimas Semionovas
akomponuoja Deimantė Ponelytė

trukmė - 90 min.

vaidina
Šerlokas Adleris - Justas Vanagas
Benas Watsonas - Aidas Barkauskas
Siuzana Henkins - Severina Špakovska
Tarnaitė Andžela - Indrė Jaraitė / Paulina Simutytė
Ronaldas Henkinsas - Zigmantas V. Baranauskas
Tomas Henkinsas - Paulius Valaskevičius
Čarlzas Henkinsas - Arturas Varnas
Marlena, Tomo žmona - Žaneta Jablonskytė / Laura Rakauskaitė
Guvernantė Anna - Sima Tarvydaitė

„Vatsonai, sveikinu, mums pasitaikė tirti amžiaus nužudymo bylą. Paskubėkim, iki vidurnakčio liko tik dvylika minučių, o džentelmenai juk niekada nevėluoja!“

Spektaklis prikelia Lietuvos teatro scenoje primirštą žanrą – detektyvą. Pagrindiniai R. Cicėno pjesės veikėjai – genialusis seklys Šerlokas ir jo padėjėjas Vatsonas, kuriems atiteko amžiaus nužudymo byla: per 50 metų gimtadienio šventę savo rūmuose rastas negyvas seras Čarlzas Henkinsas. Anglų aristokratas mirė itin keistomis aplinkybėmis.
Į turtuolio namus tą dieną susirinko visa šeima. Už lango griaudint, prie stalo sakomi tostai, įteikinėjamos dovanos. Staiga į namą trenkia žaibas ir dingsta elektra. Šviesai atsiradus, visi pamato – jubiliatas negyvas.
Į žmogžudystės tyrimą, kuriam vadovauja garsiausias Anglijos miestelio detektyvas, neišvengiamai įsitraukia ir publika. Per visą mįslingą istoriją išlaikomas aristokratams būdingas geras tonas, patosas. Vis dėlto po kilmingomis manieromis slepiasi intrigos – kiekvienas įtariamasis turi savų paslapčių. Spektaklis žiūrovus skatins ir pagalvoti, ir juoktis iš pačios situacijos bei absurdo. Dominuoja juoda ir balta spalvos, tarsi būtų nespalvotos fotografijos iš praeities, tačiau kartu jos sukuria žvilgaus stiliaus įspūdį.

„Tai – muzikinė komedija, tačiau čia svarbios pavydo, keršto, gobšumo, melo temos, žinoma, su gera ironijos doze“, – sako režisierius R. Cicėnas.

BASEINAS (be vandens)

Mark Ravenhill

BASEINAS (BE VANDENS)

režisierė – Monika Klimaitė
muziką parinko – Jonas Raudonius

vaidina

Eglė Ancevičiūtė / Justina Nemanytė / Povilas Adomaitis / Anupras Jucius

trukmė – 90 min.
n – 14

kūrybinė komanda, atlikdama išpažintį teisėju ir liudininku tapusiam žiūrovui, klausia savęs: kaip toli gali eiti pavydo ir konkurencijos užvaldytas žmogus? Tiesą, kurios jau seniai niekas nebegirdi ir nebesako, nei sau nei kitiems. Tik ar įmanoma ją išgirsti neperžengus ribos...

Veiksmas prasideda pasakojimu apie grupę menininkų, kurie nuo senų laikų yra draugai. Vienos iš jų vyras miršta, susirgęs vėžiu, tačiau ši liga tuo neapsiriboja - "suėda" iš vidaus ir pačią moterį, kuri apie savo ligą sužino po vyro netekties. Grupė žmonių, vadinantys save draugais, susirenka į krematoriumą atsisveikinti su mirusia drauge, tačiau ten netikėtai (nors ji kadaise ir buvo viena iš tų draugų) pasirodo Ji. Dėl netikėtos draugų nuostabos, Ji ilgai neužsibūna krematoriume, tačiau po kurio laiko, prisiminusi senus laikus, nusprendžia pasikviesti juos į svečius. Viena iš priežasčių - naujas baseinas namuose. Draugai, kartu prisiminę patirtas smagias akimirkas ir ankstyvos jaunystės laikus, padaugina alkoholio ir, Jai ištarus slaptažodį "eikime nuogų maudynių", visi pasileidžia prie baseino. Viskas, atrodo, būtų buvę gerai, jei ne vienas baseino berniuko neapdairus veiksmas. Ir tikroji istorija prasideda skrydžiu virš tų, kuriuos Ji laikė draugais...

Tai spektaklis apie pavydą ir panieką tiems, kurie išdrįsta kelti sparnus virš kolektyvinės sąmonės užvaldytos masės. Žmogus tampa neapykantos objektu, jei nusprendžia būti kitokiu, siekti savų tikslų bei tapti žinomu, turtingu bei įtakingu, o tai prieštarauja tų įsitikinimams, kurie iš gyvenimo nori tik to, ko nori ir visi. Vardan buvimo "kaip visi", žmogus ryžtasi paminti žmogiškumą, meluoti sau ir kitiems, apgaudinėti aplinkinius (šiuo atveju, draugę), mirti iš pavydo, nes tik tokiu būdu jis gali patenkinti savo nepasotinamą ego.

Šis spektaklis ypatingas ne tik tuo, kad yra pirmą kartą materializuojamas Lietuvos teatro scenoje, bet ir savo originalumo. Jame nėra pagrindinių ar antraeilių vaidmenų. Veikėjai neturi išskirtinių charakterių, o jų asmenybės nėra nuspalvintos įvairiomis spalvomis. Spektaklyje naudojamos minimalios dekoracijos, nors jų efektyvumas labai didelis. Spektaklyje plačiai naudojama judesio teatras, daug akrobatinių judesių, kas tik sustiprina spektaklio mintį. Veikėjai istoriją pasakoja lyg dainuodami pagal muzikinį foną, emocijas - šokdami. Visa istorija kupina tų jausmų, apie kuriuos (turbūt) mes nenorėtume žinoti, nes tai susiję su žmonėmis, kuriuo laikome draugais. Geriausiai šį vaidinimą apibūdina sena, tačiau nepaprastai teisinga frazė - draugą nelaimėje pažinsi.

tragikomedija „Kai žmonės vaidino Dievą!..“ (Anos Frank dienoraštis)

Tragikomedija "Kai žmonės vaidino Dievą!.."

Vienos mergaitės istorija pagal F. Goodrich, A. Hacketto ir V. Kesselmano pjesę „Anos Frank dienoraštis“. Istorija žmogiškumui ir meilei atminti.

režisieriai - Alicia Gian (JAV)/Marius Mačiulis
scenografas - Virgis Malčius
kostiumų dailininkė - Indrė Budreckytė
iš anglų kalbos vertė Marius Mačiulis
garso režisierė - Deimantė Ponelytė
šviesa - Gabrielius Varnauskas/Maksim Semionov

trukmė - 150 min. (su pertrauka)

vaidina
Ana Frank - Sima Tarvydaitė
Otto Frankas - Ridas Jasiulionis
Edita Frank - Vaiva Markelytė
Margo - Indrė Jaraitė / Marta Lipčienė / Inga Šepetkaitė
Petronela van Dan - Žana Jablonskytė
Hermanas van Danas - Tadas Gudaitis
Pėteris - Paulius Valaskevičius
Diuselis - Jonas Braškys/Vaidas Lengvinas
Mipė - Renata Kutinaitė/Dalia Morozovaitė

„Kai žmonės vaidino Dievą!.." - sukrečianti žydų genocido istorijos dalelė, patirta ir įamžinta trylikametės mergaitės. Tačiau tai pasakojimas pirmiausia apie paprasčiausios gyvenimo kasdienybės ilgesį visuotinės baimės fone. Apie viltį, meilę ir mirtį. Apie siaubą ir skausmą, kurį karo metais teko išgyventi įvairių tautų žmonėms. A. Frank istorija - ypatinga, kartu ir viena iš daugybės.
1942-iais Ana savo dienoraštyje rašė: „Man atrodo, kad trylikametės mergaitės pamąstymai bus niekam neįdomūs.“ Ji klydo. Jaunos žydaitės dienoraštis, rašytas Antrojo pasaulinio karo metais, buvo išverstas į 60 skirtingų kalbų, pagal jį sukurta keletas kino filmų, statomi spektakliai.
XX amžiuje naciai taip įsijautė į dievų vaidmenį, kad jie nusprendė, jog vieni žmonės gali gyventi, o kiti - turi mirti, ir šį dievišką planą uoliai vykdė. A. Frank ir dar septyni „neverti gyventi“ žydai dvejus metus slapstėsi palėpėje įrengtoje slėptuvėje Amsterdame. Vaidinusieji dievus juos surado likus mėnesiui iki išvadavimo...

premjera - 2011 m. spalio 21 d.

„Vertėjas“

Lietuviška odisėja "Vertėjas"

režisieriai - Alicia Gian (JAV)/Marius Mačiulis
scenografė - Agnė Kupšytė
kostiumų dailininkė - Indrė Budreckytė
garso režisierė - Deimantė Ponelytė

trukmė - 90 min.

vaidina
Ridas Jasiulionis
Alina Leščinskienė
Arturas Varnas
Larisa Kalpokaitė
Laura Height (JK)
Marcelė Zikaraitė
Renata Kutinaitė
Indrė Jaraitė
Marta Lipčienė
Tadas Gudaitis
Paulius Valaskevičius
Inga Filipovič

Žmonės gali susitarti: „Kai esam kartu, apie Lietuvą nekalbam, nes ten šalta... tamsu... ir be perstojo lyja". Vis dėlto ateina akimirka, kai ši formulė nebeveikia ir nenuskausmina. Kas tuomet nutinka?
Paprasta paprasto migranto istorija - tik viena iš daugybės panašių, kartu - unikali. O jei kiekvieną jų patyrinėtume pro padidinamąjį stiklą, atsivertų ir dalelė tautos bei šalies istorijos, ir jos žmonių kompleksai, ir didžiausios viltys. Gali pabėgti iš savo gimtojo miestelio, pabėgti nuo smurtautojų, o gal skolų ar nepritekliaus, nuo šalto lietaus, bet nuo savęs nepabėgsi. Meilė ir neapykanta, prisiminimai ir ambicijos per geografinį atstumą sužadina jaudinantį artumo jausmą.
Pagrindinis „Vertėjo" veikėjas - Julius, patyręs Sąjūdžio euforiją, padėjęs Lietuvai susikalbėti su anglakalbiu pasauliu. Po dvidešimties metų jis jau gyvena Buenos Airėse. Kiekvieną rytą Julius sulaukia skambučių iš Jungtinės Karalystės ligoninių, policijos nuovadų, migracijos tarnybos ar socialinės rūpybos centrų, kad padėtų į bėdą patekusiems tautiečiams susikalbėti su vietos pareigūnais, gydytojais, biurokratais. Po darbo valandų jis galėtų mėgautis vien saule, palmėmis ir salsos ritmais mylimojo draugijoje. Tačiau vienas skambutis gali būti lemtingas. Pastebėsite: Julius - ne tik vertėjas. Jis - ir psichologas, kuris tiek įsitraukia į svetimus gyvenimus, kad galiausiai atsiduria akistatoje ir su savuoju...
Pagal išeivės poetės ir dramaturgės Laimos Vincės pjesę spektaklį kūrę Marius Mačiulis ir Alicia Gian jį ironiškai vadina lietuvių liaudies patriotine drama. Pati autorė prisipažįsta idėjų kūriniui sėmusis iš pokalbių su užsienyje gyvenančiais pažįstamais, dar daugiau - pigių oro bendrovių skrydžių į Lietuvą, Didžiąją Britaniją ir Airiją metu. „Aš tyliai klausydavausi kitų keleivių pokalbių, užsirašinėdavau jų žodžius. Neįtikėtina, kaip išradingai kai kurie išnaudoja turtingų šalių socialinės rūpybos sistemą", - stebėjosi JAV gyvenanti L. Vincė. Juliaus personažą sukurti ją įkvėpė pažintis su Brazilijoje gyvenančiu tautiečiu, kuris dirba vertėju. „Mes girdėdavome, kaip jis bendrauja su lietuviais. Kai kurie pokalbiai būdavo neįtikėtini ir juokingi. Jis vis bandydavo būti labai profesionalus, o jo pašnekovai visiškai to nepaisydavo. Jie sakydavo: „Turiu tokią problemą, prašau išspręsk ją.“ Daugelis bandydavo su juo susidraugauti", - apie pjesės gimimą pasakojo L. Vincė.

Pjesės „Vertėjas“ skaitymas pirmą kartą Lietuvoje įvyko 2012 m. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro rengtame lietuviškos dramaturgijos festivalyje „Versmė“.

premjera - 2013 m. liepos 27 d.

Pogrindžio komedija!

„Pogrindžio komedija“ pagal Christovo Boichevo pjesę

pjesės autorius - Christas Boichevas
režisierius - Rolandas Boravskis
vertimas iš rusų kalbos - Rolandas Boravskis
scenografija - Arvydas Norvaišas
kostiumų dailininkė - Indrė Budreckytė
muzikos aranžuotė - Deimantė Ponelytė
šviesa - Maksimas Semionovas

trukmė - 135 min.
pertrauka - 15 min.

vaidina
Tadas Gudaitis - Vasia
Žana Jablonskytė/Vaiva Markelytė - Kleopatra
Šarūnas Puidokas - Remas Tiberijus Klaudijus/Vatmanas
Rytis Saladžius/Marius Mačiulis - Petia/Josifas
Sima Tarvydaitė - Sonia
Paulius Valaskevičius - Archyvaras/Barmenas
Rolandas Boravskis - Ilja

Pirmą kartą Lietuvoje teatras Jums siūlo tikrą stebuklą! Daug pinigų, daugybę, velniškai beprotiškai daug. Kiek tik norite! Norisi tikėti, kad stebuklų būna gyvenime. Prisipažinkite - kartais jų tiesiog laukiate. Tačiau nėra istorijų, kurios neapsieitų be konflikto, ypač kai į jį įsivelia pinigai... Netikėti ir dideli pinigai.
Jeigu perpasakotume pjesę, ji atrodytų įprasta. Tačiau ji neįprasta. Pirmoje dalyje gyventojas iš Ten patenka Čia, o antroje dalyje vyksta atvirkštinis veiksmas. Tai šokiruojantis paprasto žmogaus susidūrimas su milžiniška pinigų suma, netikėtai užvirtusia jį iš niekur. Tai ir sujaukia jo gyvenimą... Pirmoje dalyje buvusios komiškomis ir juokingomis situacijos antroje įgyja groteskišką ir absurdišką charakterį. Jos meta herojams išbandymus kovoje už išlikimą. Paaiškėja, kad už jį reikia kovoti ir aname pasaulyje.

premjera - 2013 m. vasario 28 d.

satyrinė komedija „Karalius nuogas“

satyrinė komedija pagal Jevgenijaus Švarco pjesę.

„Tai nėra ta komedija su „hahaha!“. Bet turėtų būti linksma. Reikėtų subtiliau klausytis, kas kalbama, kas primenama, ir tada juoktis. Juk tai – farsas. Tai beprotnamis, kuriame mes gyvename“, – režisierius E. Jaras.

režisierius – Evaldas Jaras
scenografas – Arvydas Norvaišas
kompozitorius – Tomas Stirna
kostiumų dailininkė – Indrė Budreckytė
garso režisierė – Deimantė Ponelytė
šviesų operatorius – Maksimas Semionovas

trukmė - 90 min.

vaidina
Karalius - Ramūnas Cicėnas
Princesė - Indrė Patkauskaitė / Renata Kutinaitė
Hainrichas - Paulius Valaskevičius
Meras - Šarūnas Puidokas
Ministras - Zigmantas V. Baranauskas
Juokdarys - Mindaugas Capas / Evaldas Jaras / Ramutis Rimeikis
Tarnas - Tadas Gudaitis
Freilina - Marta Lipčienė / Renata Kutinaitė
Auklė - Žaneta Jablonskytė

​​„KARALIUS NUOGAS“ - MEILĖ, VALDŽIA, ĮTAKA, VEIDMAINYSTĖ IR DVIGUBI STANDARTAI

Vilniaus kamerinis teatras pristato Evaldo Jaro satyrinę komediją „Karalius nuogas“ pagal Jevgenijaus Švarco pjesę. Dramaturgas Jevgenijus Švarcas diktatūros laikais turėjo pakankamai drąsos parašyti pjesę „Nuogas karalius“. Nors pjesė sukurta Hanso Kristiano Anderseno pasakos motyvais, už tokį kūrinį dramaturgas galėjo netekti ne tik laisvės, bet ir gyvybės.

Bijant prarasti darbo vietą, teigiamą įvaizdį ar aukštą padėtį visuomenėje, dažnai išsižadama savo nuomonės ir pasiryžtama neigti net akivaizdžią tiesą. Taip kasdienėje aplinkoje plinta dvigubi standartai, o paprasčiausias etiketas ir mandagumas perauga į masinę veidmainystę. Spektaklio metu panirsite į intrigų pilną valdovo rūmų atmosferą. Čia kiekvienas rūpinasi tik asmenine gerove bei deda visas pastangas šiltos ir patogios vietos išlaikymui, o tai reikalauja nemenkų aukų. Siūlome šiek tiek ironijos, filosofinio humoro, tapti liudininkais, kai pasaka nusimeta savo įprastą rūbą ir apsinuogina iki lyrinio farso.​

Evaldas Jaras savaip interpretuoja komiškai ironišką ir filosofinę J. Švarco kalbą, netgi vietomis nuklysta ir nuo H. K. Anderseno pasakos siužeto, ir nuo J. Švarco pjesės, bei pateikia savo versiją.